- nekaltybė
- nekaltýbė dkt. Daugumà tradi̇̀cinių reli̇̀gijų nekaltýbę lai̇̃ko síektina dorýbe.
.
.
nekaltybė — sf. (1), nekaltỹbė (2) 1. MP42, SD191, R383 nekaltumas: Jų bendrininkai ir užtarėjai neriasi iš kailio, stengdamiesi juos pridengti nekaltybės skraiste sp. Sūdyk mane, Viešpatie, pagal teisybės mano ir pagal šitos mano nekaltybės Mž516. 2. NdŽ… … Dictionary of the Lithuanian Language
derėjimas — 1 derėjimas sm. (1) 1. → 1 derėti 1: Derėjimas nieko nepadės: vis tiek nenuleisiu Kt. Po ilgų kalbų ir derėjimų Danyla sutiko priimti vieną žirgą V.Piet. Prancūzija ilgus derėjimus vedė su ciecoryste Maroko LC1887,9. | refl.: Baisus derėjimasis!… … Dictionary of the Lithuanian Language
gotybė — sf. S.Dauk nekaltybė … Dictionary of the Lithuanian Language
grynybė — sf. (1) J, Š; SD376 1. nekaltybė: Grynybę užlaikys rš. Nori gyventi grynybėj Gmž. 2. grynumas, nuogybė; neturtas: Davė mums paveikslą grynybės SPI67 … Dictionary of the Lithuanian Language
išliudyti — išliùdyti tr. K; R, N išrodyti ko tikrumą, patvirtinti: Jo nekaltybė buvo išliudyta Kel1865,33. Jei piktai kalbėjau, išliudyk tai pikta esant Bb1Jn18,23. Jis jiems jų neteisybę išliudijo brš. Paukštis vislab pagal tiesą išliùdyjo Jrk90. Jis… … Dictionary of the Lithuanian Language
mergystė — mergỹstė sf. (2) 1. Mž192, BPI115, SD50, R, K netekėjusios merginos būklė: Ji savo mergystėj dar yra N. Ji savo mergystę buvo pašventusi dievams rš. Taip mano rūtos darže žaliuoja, kaip mano mergystėlė L.Gir. Išpins kaselę, šilkų saujelę, tai… … Dictionary of the Lithuanian Language
nepateptė — sf. SD38 skaistumas, nekaltybė … Dictionary of the Lithuanian Language
nevynastis — ×nevỹnastis (l. niewinność) sf. (1) J nekaltumas, nekaltybė … Dictionary of the Lithuanian Language
nukelti — nukelti, nùkelia, nukėlė 1. tr. nuimti ką buvusį uždėtą: Nukelk nuo prieždos kruopas Paį. Ir nukėlė tymo balną nuo bėro žirgelio JV1073. Tie velniai, ištrūkę iš krepšio, kalvėj stogą nukėlė ir nuė[jo] in pragarą BsPIV25. Šiemet bulbų daug ir… … Dictionary of the Lithuanian Language
nuvainikuoti — tr. 1. Š, KŽ nuimti vainiką: Jau nuotaką nuvainikãvo DŽ1. Dvyliktą valandą ją (jaunąją) nuvainikuoja Všt. | prk.: Kritika ne vieną poetą nuvainikãvo NdŽ. Rablė buvo galbūt pirmasis žmogus, kuris taip negailestingai nuvainikavo viduramžius… … Dictionary of the Lithuanian Language